kniūpščias — kniūpščias, ià adj. (3) NdŽ = kniūpsčias: Kniūpščias miega Dkš. | prk.: Neatvožk stiklelių, tegu kniūpštì guli Dkš … Dictionary of the Lithuanian Language
kniūpsčias — kniūpsčias, kniūpsčià bdv. Jiẽ kri̇̀to kniūpsti̇̀ ant žẽmės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atversti — atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr. 1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė … Dictionary of the Lithuanian Language
garalaidė — garalaĩdė sf. (2), gãralaidė (1) Š, garalaidė (1), garalaidė̃ (34b) Kp senovės krosnies skylė garams, dūmams išeiti, garinis, garvilka: Skylė kakto[je] pečiaus vadinas garalaidė J. Per garalaĩdę ne tik dūmai, ir liepsna mušasi Ps. Garalaĩdę… … Dictionary of the Lithuanian Language
griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… … Dictionary of the Lithuanian Language
gulsčias — gul̃sčias, ià adj. (4) K gulintis; pakrypęs, pažulnus: Gul̃sčias medis J. Dėk gul̃sčią [lentą], nestatyk Slm. Padej[o] (priėjo) gulsčiop an žemės tavorišo (draugo) AruP132. Bet kuri viena kraštinė, dažniausiai gulsčioji, laikoma trikampio… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgerti — išgerti, ìšgeria, išgėrė 1. tr. gerti iki nebeliekant, iki pabaigos: Kas lieka, puodžius išgeria vienu užsivertimu P.Cvir. Vienu malku ižgert SD48. Teip karšta, kad išger̃čia visą viedrą Šn. Šiandie šilta, visą izboną giros išgerčia Grš. Jei… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstatyti — tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L 1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatyti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk. 2. kurį laiką statyti ką vertikaliai … Dictionary of the Lithuanian Language
keturpėsčias — kẽturpėsčias, ia adj. (1), ketùrpėsčias (1) 1. einantis visomis keturiomis (rankomis ir kojomis), roplomis: Jau vaikas kẽturpėsčias paeina, o atsistot da nepajėgia Dkš. Ėjom kẽturpėsti, kad nepamatytų Mrj. Taip status kalnas, kad vaikai ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
kniaubti — kniaubti, ia, ė, kniaũbti 1. tr. narinti, lenkti, kišti galvą į ką veidu žemyn: Mažonis vartėsi nuo šono ant šono, kniaubė suprakaitavusį veidą pagalvėn J.Avyž. Kniaubiau galvą į priegalvį, bet miegas neėmė Skr. | refl. prk.: Miežiai dar… … Dictionary of the Lithuanian Language
